Prieš atvykdami į šį kaimą, pervažiavome daug kaimų Varnos regione. Kai kurie buvo gražūs. Dauguma buvo tylūs — bet tokia tyla, kuri jautėsi kaip tuštuma. Gatvės be žmonių. Uždaryti namai. Gyvenimas kažkur kitur.
Venelin buvo kitoks. Kai atvykome, lauke buvo žmonių. Vyresni vyrai, sėdintys prie savo namų. Vaikai su dviračiais. Moteris, prižiūrinti savo sodą. Pokalbio garsas iš kitos gatvės pusės.
Tai buvo pirmoji vieta, kur pajutome, kad kaimo gyvenimas tikrai dar vyksta — ne kaip prisiminimas, o kaip esama tikrovė.
Ne nublizginta.
Tikra.
Tai vieta.
Mes nekuriame komunos, organizacijos ar ideologijos. Tiesiog tikime, kad gyvenimas tampa geresnis, kai geri žmonės gyvena netoli vieni kitų, pažįsta vieni kitus vardu ir gali dalytis kava, įrankiais, maistu bei pagalba, kai to reikia.
Kalbėkitės su žmonėmis. Pastebėkite, kas tikra.